- standrus
- standrùs, -ì adj. (4) NdŽ; KŽ žr. standus:
1. ║ Standrūs raumenys rš. Lūpos standrios, kraujo prisisunkusios rš.
2. Bitkrėslės stiebas standrus, status, storas rš. [Moterėlė] aukšta, ilgakaklė, nuožulniais pečiais, su išlindusia iš po skarutės standria geltona kasa P.Cvir. Jau daug metų, kaip akmenų nebeskaldau, o pirštai vis kieti ir standrūs rš.
3. žr. standus 4.
stañdriai adv.: Akmens buvo sukrauti gana standriai: atkasus jie stipriai laikėsi ir sudarė lyg sieną rš.4. susitelkęs, vieningas: Darbininkija ima susiprasti ir jungtis į standrų vienetą rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.